Apie vaikiškus ožiukus ir suaugusiųjų ožius: vaikas, mama ir" nereikšmingi kiti"

Šį straipsnį paskatino parašyti mamų diskusija facebooke apie vaikų ožiukus ir aplinkinių reakciją į tuos "ožiukus" ir į tų ožiukų savininkų tėvus. Iš esmės mano galvoje susipynė net trys temos: vaikų "ožiukai", mamos vaidmuo ir tie visi kiti, kurių reakcijos sulaukiam būdami su vaikais viešumoje.
Tai va pradėsiu nuo tų visų kitų, kuriuos pavadinime įvardinau kaip nereikšmigus. Kodėl nereikšmingus? Todėl, kad jie nėra mano šeima. Aš neatsakau už jų gyvenimus ir už jų savijautą, kai aš su savo vaiku esu šalia jų. Iš minėtos mamų diskusijos tapo aišku, kad dauguma aplinkinių pakęsti negali mamų su vaikais, kurie garsiai parodo, jog jie yra.
 Aišku, būna gerų tetų ir dėdžių, kuriems tai nė motais ir jie net bando padėti mamai, kai jos vaikas kelia isterijas prekybos centre. Bet turbūt tokių visgi mažuma. Dažniausiai tas mamas su isterikuojančiais vaikais palydi pikti žvilgsniai, akių obuolių užsukimas į dangų ir neretai kandžios replikos arba pamokymai. Tai šiuo klausimu turiu griežtą nuomonę - pasilaikykit savo pamokymus ir paauklėjimus sau. Ypač tie, kurie vaikų neturi.
Sutinku tik su vienu dalyku, kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę. Tik nereikia jos primesti ir komentuoti ten, kur nebūtina.
 O būnant viešumoje komfortiškai nori jaustis visi. Vienos mamos sakys, kad joms nerūpi, kaip ten jaučiasi aplinkiniai, joms jie nėra svarbūs, kitos mamos sakys, jog joms gėda eiti su rėkiančiu vaiku ir jausti tuos paniekinančius žvilgsnius. Visa bėda, kad mes visi norim jaustis patogiai ir mėgstam garsiai rėkti apie savo teises ir laisves. Deja, mūsų laisvės ir teisės baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės ir laisvės.
Idealiame pasaulyje niekas niekam netrukdytų, visi būtų malonūs ir paslaugūs. Bet ideliame pasaulyje mes negyvenam.
Todėl būtų bent jau minimaliai gražu,jei aplinkiniai nesimaivytų vaizduodami Kristaus kančias ir nereplikuotų, jei mažas vaikas kariauja su mamos nervų likučiais, net jei tas mažas "ožiukas" ir ukniso negyvai.
Reikia suprasti, jog mama irgi patiria stresą. Ir ji neužklijuos vaikui burnos, ir į narvą jo neįkiš. O taip! Ji galėjo ateit apsipirkt be vaiko! Taip.. galėjo...jei jūs pabūtumėt už auklę. Ne visos mamos turi aukles, močiutes ar drauges, kurioms gali palikti vaiką. Galima palikti vaiką darželyje? Galima. Bet tada dirbs ir mama. Galima užsakyt maistą iš Barbora.lt? Galima. Bet jei man reikia tik pieno ir duonos gal jūs pakentėsit tas penkes minutes kol vaikas man verks, kad jam dar reikia "štai va ano šokolado".
 Dažna replika - "koks neišauklėtas vaikas". Taip, būna...dažniausiai ir tėvai tada iš to paties "neišauklėto"molio drėbti, ir tai labai matosi. Tada jo..galima pareplikuot ir pastati į vietą.
Pateiksiu pavyzdį.  Stovėjau kasoje. Su didžiausiais triukšmais man iš galo atbėgo mamytė su vaiku (beje, visiškai ramiu ir neisterikuojančiu), prasibrovė pro mane ir išdėjo savo prekes prieky. Nei "atsiprašau, o gal galit praleist, aš su vaiku" nei ką. O vaikui dar pamokymus dalino, kad taip va "naglai" šiais laikais reikia elgtis. Ne! Nereikia! Galima paprašyti ir jus maloniai praleis. Na nebent užsirausit ant tokio paites "naglo". Tada turbūt ir policijos prireiks.
Bet toks atvejis visgi greičiau išimtis. Dažniausiai viskas apsiriboja vaiko parodomąja programa ir mamos bandymu su tuo susitvarkyti. Tad būkite kantreni, tie, kurie tai šeimai ya nereikšmingi. Jūs nežinot, gal vaikas serga, gal jis apskritai turi negalią ar sutrikimą, o komentuojat net neįtardami, kad žeidžiat.
Yra kita medalio pusė. Panaši į mano aprašytą atvejį, kai mama vos nenunešė manęs nuo prekystalio lipdama man per galvą. Tik kultūringesnė versija: jos vaikas ne isterikuoja, o tiesiog daro ką nori ir lipa svetimiems žmonėms vos ne ant galvos, mėto prekes nuo stelažų, skriaudžia kitus vaikus ar panašiai. Ir tai mamai giliai dzin! Ji plepa telefonu arba skaito kremo aprašymą. Vaiko nedrausmina ir apskritai jai atrodo, kad jos princui/princesei viskas galima. Taip irgi negerai. Jūs galit leisti savo vaikams daryt ką ir kaip nori. Jei jums tinka, tegu jis net pakakoja vidury jūsų svetainės. Bet viešoje erdvėje vaikas turi suprasti, kad aplinkinius reikia gerbti. Tam labai padeda auklėjimas ir geros manieros. Gal teko girdėti? Ir  nereikia teisintis, kad "čia gi mažas vaikas". Būtent! Vaikas, o ne beždžionė. O galų gale ar rūpi joms, kad vaikas ir savo sprandą gali nusisukti? Nežinau..
Ir svarbiausia čia ne vaiko elgesys, o adekvati mamos ar tėčio reakcija. Mes visi mylim savo vaikus, ir gal kartais per daug palepinam, tada patiems pasidaro sunku su jais susitarti. Kartais vaikai tiesiog yra pavargę ir pikti, todėl kelia vėją. Ir jiems vienodai rodo, kur jūs: namie ar Vienos baliuje.
Reikia išsiaiškinti, kame bėda ir tartis su vaiku. Vaiko nereikia auginti kaip muštruojant kaip kareivėliį arba siekti rezultato įvarant baimę ar pasitelkti šantažą ( na maždaug, neklausysi, ateis ragana, arba kaimynui atiduosiu).
 Vaikui reikia žmogaus, kuriuo jis gali pasitikėti, jums reikia suprasti, kad savo vaiku jūs irgi turit pasitikėti ir nežiūrėti į jį iš suaugusiojo "aukštumų", o bendrauti kaip su sau lygiu. Tada jis jaus, kad jis irgi yra svarbus, gal net neliks priežąsčių "ožiuotis". Ir tikrai galima bus gražiai susitarti.
Apibendrintant - jums svarbiausias yra jūsų vaikas ir konkrečios problemos sprendimas "ožiukų" metu, ir iš tiesų visi aplinkiniai yra nesvarbūs, nes jie NĖRA jūsų šeima. Geriausia aišku yra pabandyti aptarti elgesį parduotuvėje ar dar kur, dar iki "ožių": namie, ramiai susitarti, ką pirksim, ko ne. Ką galima daryt, o ko ne. Ir svarbiausia, nesakyt "nes aš taip pasakiau". Na argi jus pačius tai įtikintų? Paaiškinkit vaikui, kodėl negalima triukšmauti, laužyti, mėtyti daiktus, kodėl normalūs žmonės netrypia kojom ir nesivarto ant grindų. Norit, aiškinkit su šou elementais, pavaidinkit, bet kad vaikas suprastų apie ką jūs čia.
Taigi, svarbiausia yra jūsų ryšys su vaiku ir jūsų bendravimas ir vienas kito supratimas. Svetimi žmonės neturi įtakoti jūsų ar jūsų vaiko nuotaikos ir savijautos. Ir niekas neturi teisės jums aiškinti, kaip auginti ir auklėti savo vaiką.
Bet nepamiršim, kad yra pagarba kitam žmogui, jo nuosavybei, ir nereikia susireikšminti ir vaizduoti super mamytę, kuri žino geriau, o kiti nesvarbu. Kad vaikai būtų kultūringi, kultūringi turi būti jų tėvai. Nereikšmingi kiti nereiškia, kad jie nesvarbūs. Jei jus norit, kad gerbtų jus ir "mylėtų" ar bent jau toleruotų jūsų rėkiantį princą, gerbkite ir toleruokite kitus. Neprovokuokite pykčių ir nemokinkite to savo vaikus. Blogą žmogų galima tiesiog ignoruoti. Beje, ar girdėjote, tai juos labiausiai siutina. :)
 O blogų dienų ir ožių pasitaiko visur ir visiems. Ne tik vaikams. Visiems kantrybės ir pagarbos vienas kitam!

MamaTest