Apie buvimą "bloga" mama ir supermamizmą.

Yra mamos, vadinamos super mamytėmis. Nuostabi mamų rūšis! Jų vaikai kakoja vaivorykštėm, pampiai kvepia pakalnutėm, trijų mėnesių išmoksta sakyti "mama", šešių - šoka valsą. Metukų - stoja į univerą. Ir viskas jų gyvenime gražu.
Tos mamos visaip lavina vaiką, vedžioja ir vežioja jį visur, kur tik galima, perka ekologišką maistą, sertifikuotą kosmetiką. Pačios kaip nuo podiumo nulipusios. Ir jos aiškina jums, kaip neteisingai jūs viską darot. Čia ne mano sugalvotas aprašymas. Čia toks sklando mitas. Aš asmeniškai tokių mamų nesutikau.
Visos adekvačios ir malonios. Bet tarkim, kad yra tokia liga kaip supermamizmas. Ir jei tu nesi tokia pat super, imi save graužti, ar tu apskritai esi gera mama ir tikrai darai dėl vaiko viską.
Ir čia bac - pasirodo jūs bloga mama! Nes jūsų vaikas nepasakė "mama" ir būdamas 9 mėnesių ar metų, jam neįdomūs  visi lavinamieji žaislai ir knygutės, kurių pripirkot. Ir kaimynė mamytė pasibaisėjusi kelia antakį " o tavo vaikas dar taip nemoka?" Ir viešumoje jūsų vaikas nesielgia kaip princas. Ir jums gėda, kai parduotuvėje jis voliojasi ant grindų, o piktos tetos replikuoja.. Ir jūs nelankote su juo baseino ar mamų šokių, o dar rodote blogą pavyzdį, nes vietoj sveikų salotų kemšat rūkytą kumpį ir čipsus.
O dar yra žurnalai ir portalai mamoms, kur pilna sėkmės istorijų, kaip naujai išketpos mamos tapo verslininkėm ar atrado kokį nors hobį, istorijų apie tai, kaip po gimdymo sulieknėjo vos per mėnesį. Istorijų apie gražius ir tvarkingus namus, švarius ir besišypsančius ir talentingus vaikučius. O pas jus viskas kažkaip netaip... vaikas vaikšto namie su suplyšusia pėdkelne, jūsų pačios tapkę sugraužė katinas. Ir jis net kažkoks ne toks, ne kaip iš viršelio... Verslo jūs nepradėjot, nes jūs griūnat nuo kojų po dienos darbų, kurie nesibaigia. O jei ir turit idėjų, jums nėra kas padeda. Vyras dirba, močiutės nėra. Jau mėnuo niekas nesutvarko varvančio krano, kambarį tik sutvarkot, o ten vėl pilna trupinių ir išmėtytų daiktų. Vaikas neklauso. Viskas.. pasaulis griūna, gyvenimas nenusisekė. Jūs prasta mama! O dar kad galėtumėt ramiai išvirti sriubą davėt vaikui planšetę? Siaubas! Jūs monstras! Nenuvedėt 6 mėnesių vaiko į mamyčių šokius ar į anglų kalbos kursus mažiukams? Jūs nevykusi mama! Jūs nelavinat vaiko ir žlugdot jo ateitį.
Ar tikrai? Aš pasakysiu taip - nėra nei super mamyčių, ne blogų mamų. Yra mamos, kurios myli savo vaikus. Visos! Visos myli savo vaikus vienodai stipriai ir stengiasi dėl jų. Tik pas visas gaunasi skirtingai.
Vienos mamos ir be vaiko gyveno aktyvų gyvenimą ir neįsivaizduoja, jog gali būti kitaip. Ir savo pavyzdžiu jos rodo vaikui, kad socialinis bendravimas, sportas, sveikas gyvenimo būdas yra gerai. Taip formuojami teisingi gyvenimo įpročiai. Nors aišku tai negarantuoja, jog suaugęs vaikas viso to norės. Juk jis asmenybė. Ir tada ką? Mamai reikės save graužti ir kaltinti, jog ji darė viską teisingai, o vaikas vistiek daro kažką netaip? Kur spraga? Kur klaida?
Kitos mamos per daug nesivargina. Ir atrodo, jų vaikai kažkaip patys užauga. Be streso, nereikalingų pergyvenimų ir dūsavimų ir lavinančios veiklos paieškų. O vaikai užauga savarankiški, pasitikintys savimi ir ne ką ne prastesni.
Tai kur gi čia šuo pakastas? Man atrodo, viskas labai paprasta - kiekvienam vaikui reikia individualaus auklėjimo metodo ir individualaus priėjimo bendraujant. Kartais dar derėtų pasidomėti, ar vaikui patinka tai, į ką jūs jį įtraukiat. Gal jis mieliau pastatytų smėlio bokštą vietoj kažkokių ten mamos ir vaiko šokių. O gal atvirkščiai, jam kaip tik patinka būti su mama ir šokti ir sportuoti, o smėlio dėžė jam neįdomi. Stebėkite, kuo domisi jūsų vaikas, ir gal nors kartais prisiderinkit prie jo, o ne jį prie savęs.
Bet kuriuo atveju, mano postas skirtas toms, kurios nėra tos super aktyvios mamos ir joms atrodo, o gal net kažkas joms ir pasako, jog jos blogos mamos, kad augina vaiką blogai.
Nė velnio jūs ne blogos. Jūs gyvenat savo ritmu ir kaip sau nori iš savo kailio gali nertis, bet tu negali būti ne tu. Tai yra dirbtinai imtis kažkokių veiklų, kurių tau niekada nereikėjo gyvenime. Net gi dėl vaiko.
Dėl vaiko jūs galit mest rūkyt, jei rūkote, mesti pomėgį kramsnoti čipsus. Sveikas maistas niekam nepakenkė. Bet jei jūsų gyvenimas gražus ir be jogos ar pilateso treniruočių, mamų su vežimėliais mankštų, jaunųjų matematikų būrelio naujagimiams, tai ir nesiverskit per galvą. Jūs vistiek šauni mama, nes jūs duodate vaikui savo rūpestį ir meilę kiekvieną dieną. Nes net nelakstydama su vaiku po parodas ir išvykas, jūs jį mokinate pažinti pasaulį.

Kažkada skaičiau straipsnį, kuriame rašė "nesistenkit "išveikti" laiką su vaiku" apsikraunant visokiom alia lavinamom veiklom. Tai neapibrėžia buvimo kartu su vaiku  kokybės. Čia tik jums atrodo, kad taip geriau. O iš tiesų kartais geriau tiesiog būti su vaiku. Kartais ir be jokios ypatingos veiklos, bet kad jis  jaustų mamą šalia. Vaiko lavinimas nėra lenktynės, kurios vaikas greičiau atsisės, atsistos ar sudėlios dėlionę. Todėl nežiūrėkit "o kaip kitos" daro. Nes jūs nesat ta kita. Jūs esat jūs ir jums gaunasi taip, kaip gaunasi. Kartais kažkas netgi geriau nei galima būtų tikėtis.
Ir dar vienas aspektas - kartais gal ir nuveiktum kažką daugiau,bet finansinės galimybės neleidžia. Ir čia jau nieko nepadarysi. Dėl to jūs irgi netampant bloga mama. Labai labai norint, veiklos tikrai susigalvosit. Gal neisit į reklamuojamus kursus, bet tikrai sugalvosit, ką nuveikt smagaus lauke ar namie.
 Aaa, dar yra trečias mamų tipas - jos viską daro gerai, ramiai, bet nepuola į kraštutinumus, o svarbiausia, neklauso, ką "bobutės" pasakys, nes mamos širdis žino geirausiai.  Jos sugeba suderinti vaiko dienotvarkę su savo. Spėja ir pasportuoti, ir barščius išvirti, ir su vaiku pabūti. Ir kažkaip joms viskas gaunasi natūraliai. Gal apie jų "žygdarbius" nesužinosite instagrame arba facebooke, bet tai ir yra tos super mamos, kurios nesigria ir nesiskundžia, o tiesiog daro, kaip joms atrodo teisinga.  Nesupraskit klaidingai, aš ne prieš instagramą ar facebooką 😂 tiesiog žinau žmonių, kurie realiai jų neturi ir kažkaip vat gyvena. Gal ir gerai - mažiau soc tinklų, daugiau naudingos veiklos ir mažiau patarimų iš miliono žmonių. Nors... kartais visgi manau ir tie patarimai naudingi, ir informacija reikalinga. Čia skonio reikalas.
Ir dar prašymas - neignoruokite vaikų poreikių. Taip žinau, jei esi pavargus, o virtuvej dar laukia kotletų lipdymas, o dar reik į dušą, na ir galų gale norisi tiesiog ištiesti kojas ir pažiūrėti žinias, bet mažos akutės atkakliai prašančiai žiūri į jus ir tiesia žaisliuką, na pažaiskit. Be jokio suraukto veido ir be principo " nu aš šalia pasedėsiu". Dalyvaukit iš paskutinių jėgų.  Kai jūs darot tai, ko jau regis negalit, dėl savo vaiko -tai ir yra tas supermamizmas. Čia kaip super galios :)

Nes tas tikras dalyvavimas toje akimirkoje ir yra vertas viso tuo nuovargio o kartais net ašarų. Tas momentas "čia ir dabar", kuris nebepasikartos. Beje, garantuoju jums, tai totali meditacija ir pats geriausias poilsis.
Tapkite vaiku nors trumpam. Nes vieną dieną jūsų vaikas užaugs ir jūsų jam nebereikės. Vaikystės durys užsitrengs ir pasijausit taip sumautai, kaip ir aplinka mano nuotraukoje. "Vaikystė baigėsi, supynės surudijo. O mes taip ir nepasisupom, nes mama buvo užimta kažko svarbaus veikimu" Palauks visa tai, tikrai!
MamaTest