Testuoju NATURA HOUSE kūno losjoną nuo strijų

Visos moterys: mamos ir ne mamos - nori būti gražios. Viena didžiausių bėdų be celiulito yra strijos. Egzistuoja gal milijonas priemonių su jomis kovoti. 

Šį kartą gavau progą išmėginti Natura House losjoną nuo strijų. 

Ir dabar ką gi aš galiu apie jį papasakoti? 

Visų pirma - tai puikios sudėties ir tekstūros produktas. Aš aišku radau sudėtyje daug man neaiškių žodžių, kurie tikrai neskamba labai jau natūraliai (pvz., HYDROXYACETOPHENONE, TETRASODIUM GLUTAMATE DIACETATE)) bet visagalis googlas mane nuramino, kad šie cheminiai komponentai yra saugūs naudoti. Šiaip sudėtyje yra vertingų aliejų. Tekstūra maloni, aliejinė.

Kvapas labai labai malonus, švelnus. Kas svarbiausia, neerzinantis.

 Senų strijų, kurias aš turiu ne tik kad po nėštumo, o šiaip, turbūt visą gyvenimą - aišku aliejukas nepanaikino. Bet kas susidūrė su problema, žino: kad kovoti su įsisenėjusiomis strijomis ( tokiomis jau baltomis vagelėmis) yra tikrai sunku, ir vien kremukai čia vargu ar padės. Bet intensyviai trinu ir tas problemines vietas :)

Apskritai odos priežiūra turi būti kompleksinė. Strijos atsiranda dėl odos tempimosi: tam įtakos turi ne tik nėštumas, bet ir tiesiog svorio augimas ar staigus jo netekimas. Todėl svarbu ir sveikai maitintis, ir sportuoti, ir gerti daug skysčių.

Bet grįžtant prie temos, aš labai džiaugiuosi, kad bent jau kol kas neatsirado jokių naujų strijų. Oda yra pamaitinta ir sudrėkinta. Nėra jokio odos tempimo pojučio.

Beje, rekomenduoju tepti losjoną ant drėgnos odos. Taip jis geriau pasiskirsto ir greičiau susigeria. Tenka aišku šiek tiek palaukti, bet jis tikrai nepalieka riebumo ir sunkumo jausmo ant odos. 

Mano oda pati savaime yra labai sausa, todėl ji tikrai staigiai reaguoja ir į aplinkos pokyčius, ir į kintantį svorį. Todėl jai būtina nuolatinė priežiūra.

Kol kas mane šis losjonas visiškai tenkina kaip maitinanti ir drėkinanti priemonė. Manau, to turėtų pakakti strijų prevencijai. O ar šis losjonas padės kovoti su jau esamomis senomis strijomis veteranėmis aš gal šiek tiek abejoju, bet kol kas vis dar dedu viltis, kad jos pasidarys ne tokios matomos :)

Pažadu papildyti šį įrašą tolimesniais rezultatais :)

MamaTest

Ateina KALĖDOS

Kiekvienais metais mus aplanko Šv. Kalėdos ir taip norisi kuo anksčiau pagauti tą šventinę nuotaiką už uodegos, nes na... pora šventinių dienų lyg ir mažoka... daug smagiau gyventi šventės laukimu, stebuklo laukimu. O dar smagiau tą stebuklą kurti savo  rankomis.

Kol neturėjau vaikų, tai nebuvo taip aktualu. Ir kažkaip, kai esi suaugęs prarandi tą stebuklingą magiško laiko nuojautą. Labiau matai skubančius žmones, spustis gatvėse ir parduotuvėse, pyksti, kad pats kažko nespėjai, dar nenupirkai, bet visgi ateina Kalėdos, prie stalo susirenka giminaičiai ar draugai, ir visi lakstymai ir nervai pasimiršta.

Na o kai turi vaikų, viskas įgauna visai kitą prasmę - tu tampi tuo slaptuoju Kalėdų seneliu, kuris iš visų jėgų stengiasi paversti laukimą tikra pasaka. Juk taip norisi matyti blizgančias iš laimės akutes, kai įvairiom spalvom tviska eglutė.

Ir nors žaisliukų mes turėjom nuo pernai, man nesinorėjo kartotis, o be to aptikau labai mielų stiklnių žailsiukų, primenančių mano vaikystę: voveryčių, grybukų, kankorėžių, mašinyčių ir angeliukų.  Be abejo nusivaldžiau 😂

Šiemet eglutę užkėlėm ant pakylos. Taip ji atrodo ir aukštesnė, ir vietos dovanoms lyg daugiau, ir labai labai tikiuosi, kad mano pašėlęs sūnelis neskins nuo jos žaisliukų. O dar tik ją puošiant jo reakcija buvo nuostabi. Plojo, šokinėjo ir labai džiaugėsi lemputėmis!

Po eglute, kaip ir pernai, įsitaisė elnių porelė.

O pačioj apačioj gal ir ne šiaurinės meškos, bet minkšti mieli meškučiai.

Kadangi mūsų virtuvės ir svetainės erdvė yra sujungta tokiu dideliu "langu", norėjosi papuošti ir tą erdvę. Čia pakabinome girliandą su popieriniais varpeliais ir eglute. 

Nepatungėjau ir pirmą sykį gyvenime nupyniau kalėdinį vainiką ( adventui jau nespėjau, todėl šis vainikas labai margas ir spalvotas).

Na o ant virtuvės lango pas mus apsigyveno šiaurės elnias, jojantis per pusnis.

Lyg ir viskas...ir sakyčiau, pačios gausiausios mūsų šeimos kalėdinės dekoracijos, kokias tik esam iki šiol turėję, bet man vis dar atrodo mažai. Todėl ir toliau semsiuos idėjų. To linkiu ir jums! 

O svarbiausia, linkiu visiems tos magiškos atmosferos namuose ir Kalėdų dvasios širdyje :)

MamaTest

Namie irgi sninga!

Artėja pačios gražiausios šventės - Šv. Kalėdos. Parduotuvių vitrinos jau senokai ėmė puoštis šventine atributika, parduotuvėse jau pilna girliandų, žaisliukų ir kalėdinių dekoracijų. 

Po truputį šventėms ruošiamės ir mes. Daug kas turi dekoracijų nuo praeitų metų, kažkas gal visada puošia namus tais pačiais žaislais, keliaujančiais iš kartos į kartą, kažkas vis sugalvoja kažką naujo. Daug mamų pina kalėdinius vainikus, karpo snaiges, arba perka jau paruoštus liždukus langams. 

Sugalvojau šventinę dekoraciją ir aš. Jai man prireikė dirbtinio sniego, kurio aš neturiu, ir labai tingėjau ieškoti. 

Todėl tiesiog pagooglinau ir radau keletą būdų, kaip pasidaryti tą sniegą patiems. Pvz., galite sutrupinti putplastį, kuris dažniausiai atkeliauja pas mus dėžėse su stambesniais daiktais, galite sutarkuoti tokį baltą politileną, kurį gamintojai deda į batus, kad jie nesideformuotų. Bet tokie "sniegai" yra labai "įelektrinti" ir visur limpa. 

Galite daryti sniegą iš skutimosi putų, sodos ir blizgučių arba tarkuoto muilo.

O aš pasigakinau sniegą iš SAUSKELNIŲ! 😂

Niekamne paslaptis, kad sauskelniųvidujeyra sugeriantys drėgmę milteliai ( natrio poliakrilatas). Iš esmės tai drėgmės sugėriklis, virstantis granulėmis ir tikrai atrodo panašus į sniegą. 

PROCESAS!

 Imam bet kokią nakie esančią sauskelnę arba kelias.

Kerpam ir išimam sugeriančią dalį.

Užpilam ją trupučiu šilto vandens ir leidžiam pabringti.

Atsargiai iškrapštom "sniegelį" .

Viskas! Galim dekoruoti savo namus! Be abejo, su sąlyga, kad "sniego" niekas nevalgys :) tad pasirūpinkite, kad jūsų dekoracijos būtų saugioje vietoje, bet visa šeima ir jūsų svečiai galėtų jomis grožėtis :)

Stebuklingų uums

Mamatest